Sveikatos mokymai
Sveikatos mokymai, orientuoti į sveikatai palankią darbo kultūrą:
Sveikatos mokymai
Sveikatos mokymai, orientuoti į sveikatai palankią darbo kultūrą:
Sveikatos mokymai – šviesiai verslo ateičiai
Kodėl sveikatos mokymai?
– Fizinis aktyvumas – treniruotės ne tik kūnui, bet ir protui.
– Fizinis aktyvumas: naujausi moksliniai tyrimai apie fizinio aktyvumo poreikį žmogaus organizmui.
– Naujausių mokslinių tyrimų rezultatų pateikimas aiškiai ir visiems suprantama kalba. Svarbiausių mokslu grįstų rekomendacijų pateikimas.
Sveikatos mokymai – esminis žingsnis, siekiant sukurti darbuotojų fizinei ir emocinei sveikatai palankią darbo kultūrą ir transliuoti vertybes, skatinančias sveiką gyvenseną bei didinančias supratimą apie sveikatos svarbą. Sveikatos mokymai – įrankis ne tik ugdyti komandos narių sąmoningumą, ugdyti lojalumą, bet ir sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas, didinti efektyvumą ir produktyvumą, pasitenkinimą darbo aplinka.
Sveikatos mokymai – šviesiai verslo ateičiai
Kodėl sveikatos mokymai?
– Fizinis aktyvumas – treniruotės ne tik kūnui, bet ir protui.
– Fizinis aktyvumas: naujausi moksliniai tyrimai apie fizinio aktyvumo poreikį žmogaus organizmui.
– Naujausių mokslinių tyrimų rezultatų pateikimas aiškiai ir visiems suprantama kalba. Svarbiausių mokslu grįstų rekomendacijų pateikimas.
Sveikatos mokymai – esminis žingsnis, siekiant sukurti darbuotojų fizinei ir emocinei sveikatai palankią darbo kultūrą ir transliuoti vertybes, skatinančias sveiką gyvenseną bei didinančias supratimą apie sveikatos svarbą. Sveikatos mokymai – įrankis ne tik ugdyti komandos narių sąmoningumą, ugdyti lojalumą, bet ir sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas, didinti efektyvumą ir produktyvumą, pasitenkinimą darbo aplinka.
Pagrindiniai sveikos mitybos principai
Mokymų programoje:
Sveika mityba
Sveika mityba
Pagrindiniai sveikos mitybos principai
Mokymų programoje:
Nustatyta, kad žmogaus sveikata 40–60 proc. priklauso nuo jo gyvensenos,
30–40 proc. – nuo aplinkos, 10–15 proc. – nuo paveldėjimo ir tik 8–10 proc. – nuo sveikatos apsaugos.
Nustatyta, kad žmogaus sveikata 40–60 proc. priklauso nuo jo gyvensenos,
30–40 proc. – nuo aplinkos, 10–15 proc. – nuo paveldėjimo ir tik 8–10 proc. – nuo sveikatos apsaugos.
Apie 87% žmonių, dirbančių kompiuteriu, serga kaklo osteochondroze.
Britanijos mokslininkai nustatė, kad sėdimą darbą dirbantys žmonės – sensta vidutiniškai 10 metų anksčiau.
Išsėdėjus apie 90 minučių, kraujotaka kojose sulėtėja apie 50%, o tai padidina trombų susiformavimo riziką.
Nuo ilgalaikio sėdėjimo didėja sėdmenys, ant jų formuojasi apie 50% daugiau riebalų.
Sėdimas darbas ir sveikata
Kaip išlikti sveikam, dirbant sėdimą darbą?
Sėdimas darbas ir sveikata
Kaip išlikti sveikam, dirbant sėdimą darbą?
Apie 87% žmonių, dirbančių kompiuteriu, serga kaklo osteochondroze.
Britanijos mokslininkai nustatė, kad sėdimą darbą dirbantys žmonės – sensta vidutiniškai 10 metų anksčiau.
Išsėdėjus apie 90 minučių, kraujotaka kojose sulėtėja apie 50%, o tai padidina trombų susiformavimo riziką.
Nuo ilgalaikio sėdėjimo didėja sėdmenys, ant jų formuojasi apie 50% daugiau riebalų.
Darbas
kompiuteriu
ir sveikos akys
Retai susimąstome, kad akys yra nepamainomos pažinimui, komunikacijai ir darbui. Paskaitoje apie akis sužinosite, kaip išsivystė mūsų akys, kokį ryšį jos turi su smegenimis ir visu kūnu. Panagrinėsime, kokią įtaką akys turi mūsų bendravimui ir ką mums perduoda neverbaliai, kas yra akių kalba? Išmoksite, kaip atliekama akių regėjimo gerinimo mankšta ir kokios yra regėjimo sutrikimų prevencijos. Sužinosite apie geriausius akių tausojimo ir treniravimo metodus.
Darbas kompiuteriu ir sveikos akys
Retai susimąstome, kad akys yra nepamainomos pažinimui, komunikacijai ir darbui. Paskaitoje apie akis sužinosite, kaip išsivystė mūsų akys, kokį ryšį jos turi su smegenimis ir visu kūnu. Panagrinėsime, kokią įtaką akys turi mūsų bendravimui ir ką mums perduoda neverbaliai, kas yra akių kalba? Išmoksite, kaip atliekama akių regėjimo gerinimo mankšta ir kokios yra regėjimo sutrikimų prevencijos. Sužinosite apie geriausius akių tausojimo ir treniravimo metodus.
Kineziterapeutas pasidalins svarbiausiomis žiniomis kaip sureguliuoti darbo vietą, kad ji sveikatai būtų kuo palankesnė, suteiks žinias ko reiktų vengti ir pasidalins idėjomis kaip paįvairinti sėdėjimą.
Kineziterapeutas pasidalins svarbiausiomis žiniomis kaip sureguliuoti darbo vietą, kad ji sveikatai būtų kuo palankesnė, suteiks žinias ko reiktų vengti ir pasidalins idėjomis kaip paįvairinti sėdėjimą.
Streso valdymo mokymai
Paskaita „Ką daryti su besikaupiančiu stresu?“
Stresas – tai būdas, kuriuo organizmas komunikuoja su mumis jusdamas harmonijos trūkumą tarp jam taikomų reikalavimų bei sugebėjimo šiuos reikalavimus patenkinti. Kylanti įtampa, o ilgainiui – net psichinės bei fizinės sveikatos sutrikimai signalizuoja: laikas stabtelėti, įsiklausyti į savo kūno poreikius ir suprasti, kokie veiksniai lemia tokią savijautą.
Nedidelis stresas yra būsena, kurią patiria dauguma – ji mobilizuoja organizmą veikti. Visgi ūmus arba lėtinis, nuolatinis stresas kenkia sveikatai – jo padariniai gali iššaukti tokias sveikatos problemas kaip širdies ritmo sutrikimai, staigūs kūno svorio pokyčiai, mieguistumas arba nemiga, nugaros ir kaklo skausmai ar net depresija.
Paskaita „Ką daryti su besikaupiančiu stresu“? – norintiems:
– Suprasti, kodėl juntame stresą;
– Išmokti atpažinti, kokiais simptomais mūsų organizmas įspėja apie besikaupiančią įtampą;
– Sužinoti, kokios priemonės padeda kovoti su patiriamu stresu.
Ši paskaita ne tik padeda atskleisti, kaip stresas pasireiškia mūsų organizme, bet ir suteikia galimybę suprasti bei efektyviai valdyti stresą bendradarbiaujant komandoje. Tai ypač aktuali ir įmonių kolektyvų itin mėgstama tema, padedanti kurti sveiką ir pozityvią darbo aplinką.
Paskaitos temos
Streso mechanizmas bei jo tiesioginė įtaka mūsų fizinei bei emocinei sveikatai.
Apie stresą – nuo A iki Z: streso tipai, galimos streso priežastys ir įtaka bei padariniai mūsų fizinei bei emocinei savijautai.
Streso valdymas: kaip pasiruošti stresui ir jį įveikti?
Praktiniai patarimai susiduriantiems su stresu bei norintiems jo išvengti.
Streso valdymo mokymai
Paskaita „Ką daryti su besikaupiančiu stresu?“
Stresas – tai būdas, kuriuo organizmas komunikuoja su mumis jusdamas harmonijos trūkumą tarp jam taikomų reikalavimų bei sugebėjimo šiuos reikalavimus patenkinti. Kylanti įtampa, o ilgainiui – net psichinės bei fizinės sveikatos sutrikimai signalizuoja: laikas stabtelėti, įsiklausyti į savo kūno poreikius ir suprasti, kokie veiksniai lemia tokią savijautą.
Nedidelis stresas yra būsena, kurią patiria dauguma – ji mobilizuoja organizmą veikti. Visgi ūmus arba lėtinis, nuolatinis stresas kenkia sveikatai – jo padariniai gali iššaukti tokias sveikatos problemas kaip širdies ritmo sutrikimai, staigūs kūno svorio pokyčiai, mieguistumas arba nemiga, nugaros ir kaklo skausmai ar net depresija.
Paskaita „Ką daryti su besikaupiančiu stresu“? – norintiems:
– Suprasti, kodėl juntame stresą;
– Išmokti atpažinti, kokiais simptomais mūsų organizmas įspėja apie besikaupiančią įtampą;
– Sužinoti, kokios priemonės padeda kovoti su patiriamu stresu.
Ši paskaita ne tik padeda atskleisti, kaip stresas pasireiškia mūsų organizme, bet ir suteikia galimybę suprasti bei efektyviai valdyti stresą bendradarbiaujant komandoje. Tai ypač aktuali ir įmonių kolektyvų itin mėgstama tema, padedanti kurti sveiką ir pozityvią darbo aplinką.
Paskaitos temos
Streso mechanizmas bei jo tiesioginė įtaka mūsų fizinei bei emocinei sveikatai.
Apie stresą – nuo A iki Z: streso tipai, galimos streso priežastys ir įtaka bei padariniai mūsų fizinei bei emocinei savijautai.
Streso valdymas: kaip pasiruošti stresui ir jį įveikti?
Praktiniai patarimai susiduriantiems su stresu bei norintiems jo išvengti.